| Gramatikos skyrius |
|
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 60 54
1960 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute įkurtas Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektorius, kuris ėmėsi sistemingai tirti gramatinę lietuvių kalbos sandarą. Darbui vadovavo Kazys Ulvydas. Nuo 1974 m. iki 1979 m. sektoriuje dirbo Sociolingvistikos grupė. 1976 m., kai į sektorių buvo perkelta Toponimikos grupė, jam vadovauti paskirtas Aleksandras Vanagas. 1990 m., atkūrus savarankišką Lietuvių kalbos institutą, sektorius pertvarkytas į Gramatikos skyrių. Aleksandrą Vanagą išrinkus Instituto direktoriumi ir toponimikos grupę pertvarkius į atskirą Vardyno skyrių, Gramatikos skyriaus vadovu išrinktas Vytautas Ambrazas. Jis šias pareigas ėjo iki 2001 m., dabar skyriui vadovauja Axel Holvoet.
PAGRINDINIAI MOKSLINIAI DARBAI
LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS DARBAI
- Gramatinių funkcijų tyrimai - Daiktavardinio junginio tyrimai DARBINIAI NAUJOSIOS LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TEKSTAI
PAGRINDINIAI MOKSLINIAI DARBAI
Mūsų laikais teorinė gramatika vystosi sparčiai: ne tik formalieji gramatikos modeliai (generatyvinė gramatika), bet ir funkcinės pakraipos bei tipologiniai tyrimai atneša vis naujų įžvalgų ir sąvokų, kurių joks kalbos aprašas negali ignoruoti. Todėl kiekviena kalbininkų karta turi parašyti savo gramatiką ir tokiu būdu platesnei publikai pateikti tam tikrą aktualios kalbotyros būklės sintezę bei užtikrinti, kad platesniam naudojimui skirti kalbos aprašai neatsiliktų nuo kalbotyros raidos.
Nuo paskutinės lietuvių gramatikos mokslo sintezės, rusiškai pateiktos 1985 metais (Grammatika litovskogo jazyka, Vilnius: Mokslas), praėjo jau beveik dvidešimt metų. Vėlesni lietuviškas bei angliškas leidimai (Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidykla, 1994; Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos, 1997), nors ir skiriasi nuo rusiško, iš esmės naujos gramatikos koncepcijos neatspindi. Taigi atėjo metas siekti naujos gramatinių tyrimų sintezės, atsižvelgiant į naujesnių kalbotyros krypčių – generatyvinės gramatikos, kognityvinės lingvistikos – pasiekimus. Tokio darbo ėmėsi Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyrius. 2002 metų kovo mėnesį buvo pradėta svarstyti naujos gramatikos koncepcija. Kiekvieną antradienį skyriaus darbuotojai susirenka ir kartu su bendraminčiais ir šiaip besidominčiais kolegomis aptaria eilinius teorinius klausimus. Šiuo metu apsvarstyta nemažai teorinių nuostatų, kuriomis bus remiamasi kuriant gramatikos tekstą. Jau išryškėjo pagrindiniai naujos gramatikos teoriniai bruožai: labai aiški joje bus kognityvinės lingvistikos įtaka. Struktūralistinio tipo apibrėžimų vietą užima prototipo sąvoka paremti aprašai, kalbinių kategorijų ribų neryškumas ir visų kalbos lygmenų – semantikos, sintaksės ir morfosintaksės – prototipiniai sandaros principai. Tačiau skirtingai nei radikalaus kognityvizmo atstovų darbuose tradicinio kalbos sistemos skirstymo į gramatiką ir leksiką neatsisakoma. Antra vertus, gramatikos koncepcijoje aiškiai matosi ir generatyvinės gramatikos įtaka: sakinio samprata, tikslūs sintaksinių ryšių ir junginių struktūros aprašo principai, euristinės procedūros – visa tai daugeliu požiūrių atspindi tą reikšmingą generatyvinės gramatikos indėlį, kuris yra tapęs bendruoju kalbotyros turtu ir be kurio šiuolaikinė kalbotyra nebegali išsiversti. Kuriama gramatika nėra generatyvinė ir apskritai neatspindi formalaus kalbos modelio, tačiau naudojasi formaliųjų kalbos modelių įdirbiu.
Naujos gramatikos koncepcija šiuolaikinės lietuvių gramatikos fone yra novatoriška, joje iš senesnių gramatikų, be nuodugnios diskusijos, neperimama niekas. Kadangi gramatikos tekstas visada glaustas ir vietos teoriniams svarstymams nelieka, autorių kolektyvas nutarė prieš išeinant gramatikai teorinius jos pagrindus pristatyti mokslo bendruomenei. Tam tikslui pradėta leisti straipsnių rinkinių serija Lietuvių kalbos gramatikos darbai.
Recenzijos
Axel Holvoet [rec.] Vytautas Ambrazas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Acta Linguistica Lithuanica 56, 117–144.
LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS DARBAI
Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.),
Trečiojo tomo TURINYS:
Šis straipsnių rinkinys skirtas vientisinio sakinio struktūrai. Dėmesys sutelkiamas į gramatines funkcijas (grammatical relations). Kas turima omenyje kalbant apie „veiksnį“, „papildinį“, „aplinkybę“ ir pan.? Tradiciniai apibrėžimai, kaip ir sintaksinių ryšių tipai, dažnai būna painūs ir prieštaringi. Čia pateiktuose straipsniuose stengiamasi šias sąvokas nuosekliai ir neprieštaringai apibrėžti, atsižvelgiant į semantinio, sintaksinio ir morfosintaksinio lygmenų reiškinius, bet ir nepainiojant skirtingų lygmenų. Patikslinti sintaksinės priklausomybės sąvoką ir atskirti sintaksinę priklausomybę nuo semantinės ir morfosintaksinės padeda pirmas rinkinio straipsnis. Jame formuluojamas sintaksinių ryšių tipų skirstymas sudaro pagrindą viso sakinio aprašui, jis svarbus ir apibūdinant gramatines funkcijas. Tolesniuose straipsniuose iš eilės aptariamos atskiros gramatinės funkcijos. Be to, kritiškai nagrinėjama „beasmenio sakinio“ sąvoka ir aptariami keli intranzityvinių sakinių tipai, kurių semantinė ir sintaksinė interpretacija kelia įvairių įdomių klausimų.
7 Pratarmė
11 Axel Holvoet, Artūras Judžentis: Sintaksinių ryšių tipai: papildymai ir patikslinimai [pdf formatu]
35 Axel Holvoet, Loreta Semėnienė: Veiksnio ir tiesioginio papildinio sąvokos [pdf formatu]
65 Axel Holvoet, Veslava Čižik-Prokaševa: Papildiniai ir aplinkybės [pdf formatu]
93 Axel Holvoet, Jūratė Pajėdienė: Aplinkybės ir jų tipai [pdf formatu]
117 Axel Holvoet, Aurelija Tamulionienė: Antriniai predikatyvai [pdf formatu]
139 Axel Holvoet: Intranzityvinių sakinių tipai: egzistenciniai, lokatyviniai ir posesyviniai sakiniai [pdf formatu]
161 Axel Holvoet, Artūras Judžentis: Beasmeniai sakiniai [pdf formatu]
Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.),
Daikatavardinio junginio tyrimai
Ketvirtojo tomo TURINYS:
Šiame straipsnių rinkinyje svarstomi daiktavardžio kategorijų, daiktavardinio junginio struktūros, daiktavardinio junginio ir sakinio struktūros sąsajos klausimai.
7 Pratarmė
11 Axel Holvoet, Aurelija Tamulionienė: Apibrėžtumo kategorija [pdf formatu]
33 Rolandas Mikulskas: Apibrėžiamųjų būdvardžių perspektyva [pdf formatu]
67 Markus Roduner, Veslava Čižik-Prokaševa: Skaičiaus kategorija [pdf formatu]
101 Axel Holvoet, Loreta Vaičiulytė-Semėnienė: Giminės kategorija [pdf formatu]
121 Jurgis Pakerys: Veiksmo pavadinimo konstrukcija lietuvių kalbos gramatikoje [pdf formatu]
157 Loreta Vaičiulytė-Semėnienė: Morfosintaksinis posesyvumo žymėjimas: vidinė ir išorinė posesyvumo raiška [pdf formatu]
DARBINIAI NAUJOSIOS LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TEKSTAI Paskutinis, ketvirtasis, Lietuvių kalbos gramatikos darbų tomas išėjo 2006 metais. Jo autorių mintys per visą tą laiką ligi dabar nestovėjo vietoje, daugelis anksčiau iškeltų klausimų toliau buvo intensyviai svarstomi, jiems spręsti buvo pasiūlyti nauji keliai. Šios mintys telkėsi naujai rašomos lietuvių kalbos gramatikos tekstuose. Deja, pradėjus Naujosios gramatikos rengimo darbus, Lietuvių kalbos gramatikos darbų leidyba sustojo ir patogios diskusijų erdvės, kur operatyviai būtų galima skelbti ir aptarti naujas mintis, neliko (tikėsime – ne visiems laikams). Šiaip ar taip, šiandien jau turime parašytą ne vieną Naujosios gramatikos skyrių, tačiau šie tekstai lingvistų bendruomenei tebėra neprieinama. Susipažinti su būsimoje gramatikoje keliamomis naujomis mintimis ir siūlomais sprendimais ne kartą pageidavo ir aktyvesni doktorantų bendruomenės atstovai. Todėl nenorėdami, kad jau parašyti tekstai užsigulėtų stalčiuje, sulauktų skaitytojų vertinimų ir prieš galutinį suredagavimą galėtų būti patobulinti, nusprendėme jų darbinius variantus paskelbti Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyriaus tinklalapyje. Skaitytojas juose gali rasti smulkių terminologinių nenuoseklumų, nes – kaip jau sakyta – autorių mintis nestovi vietoje, ir galutinio teksto suvienodinimo darbas atidedamas paskutiniam redagavimo etapui. Kol kas tenorime parodyti, kokius teorinius sprendimus priėmėme nagrinėjamais klausimais, ir jeigu norėsite ir rasite laiko su šiais tekstais susipažinti, būsime dėkingi už jūsų pasiūlymus ir kritines pastabas. Rašykite mūsų elektroniniais adresais: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Tekstus galima rasti čia: Sintaksinė priklausomybė [pdf formatu] Gramatinės funkcijos [pdf formatu] Laisvieji antriniai predikatyvai [pdf formatu] Būtinieji predikatyvai [pdf formatu]
Vyriausiasis mokslo darbuotojas
Axel Holvoet. Skyriaus vadovas. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius. Habilitacinis darbas Transitivity and Clause Structure in Polish. A Study in Case Marking buvo išleistas Varšuvoje 1991 metais. 2001 metais išėjo jo knyga Studies in the Latvian Verb. Šiuo metu rašo knygą Mood and Modality in Baltic bei vadovauja Skyriaus darbams rengiant Naująją lietuvių kalbos gramatiką. Parašė tris knygas ir tarptautinėje mokslinėje spaudoje paskelbė apie 70 straipsnių baltų ir slavų kalbų istorinės sintaksės bei darbartinių baltų ir slavų kalbų morfosintaksės klausimais. Daugiau informacijos ieškokite Axelio Holvoeto tinklalapyje. El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .
Mokslo darbuotojai:
Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Humanitarinių mokslų daktarė (2001 m.). Disertacija „Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas“ (vadovė habil. dr. N. Sližienė). Šia tema paskelbė straipsnių. Skyriuje dirba nuo 1995 m. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Rolandas Mikulskas. Humanitarinių mokslų daktaras (2001). Disertacija „Koreliuotų nominacinių sistemų funkcionavimas lietuvių kalbos tarmėse“. 2002-2005 m. Leksikografijos centro mokslo darbuotojas. Nuo 2002 m. aktyviai dalyvauja Gramatikos skyriaus seminaruose, nuo 2004 m. padeda redaguoti leidinį Lietuvių kalbos gramatikos darbai, nuo 2006 m. Gramatikos skyriaus mokslo darbuotojas. Paskelbta publikacijų iš leksikologijos, leksikografijos srities. Domisi kognityvine lingvistika (leksikologija, leksikografija, gramatika). El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Jurgis Pakerys. Humanitarinių mokslų daktaras (2005). Disertacija „XVI a. Mažosios Lietuvos spaudinių mišriųjų ir priesaginių veiksmažodžių daryba“. Domisi baltų kalbų veiksmažodžio sinchronija ir diachronija, žodžių darybos teorija, senųjų lietuvių raštų tyrimais. Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros lektorius, „Archivum Lithuanicum“ redaktorių kolegijos narys. Skyriuje dirba nuo 2005 m. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Jaunesnieji mokslo darbuotojai:
Jūratė Pajėdienė. Skyriuje dirba nuo 1990 m. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Veslava Čižik-Prokaševa. Vilniaus universiteto lietuvių kalbotyros magistrė. Skyriuje dirba nuo 2003 m. Nuo 2004 m. Gramatikos skyriaus doktorantė. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Markus Roduner. Berno universiteto slavų ir baltų filologijos bei lyginamosios kalbotyros licencijatas (magistras). Skyriuje dirba nuo 2005 m. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Ilja Seržants. Studijavo lyginamąją kalbotyrą Kelno universitete, šiuo metu Kelno universitete vadovaujamas prof. J.-L. Garcíos-Ramóno rengia daktaro disertaciją. Turi publikacijų istorinės baltų fonetikos, akcentologijos ir morfologijos srityje. El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Savo mokslinį darbą toliau tęsia daugelį metų skyriuje dirbę Vytautas Ambrazas, Nijolė Sližienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. |