Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Istorija

Lietuvių kalbos instituto užuomazgos – 1930 metais J. Balčikonio suburta Lietuvių kalbos žodyno redakcija. Tuomet imtasi kolektyviai rašyti žodyną, kuris iki šiol yra didžiausias ir vienas reikšmingiausių Instituto darbų. 1939 metais Kaune buvo įsteigtas Antano Smetonos Lituanistikos institutas, kuriam, be kitų uždavinių, buvo pavesta tirti lietuvių kalbą, rinkti, tvarkyti ir skelbti lietuvių kalbos medžiagą ir atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje bei užsienyje. 1940 metais Lietuvai atgavus Vilnių, Lituanistikos institutas buvo perkeltas į „amžinąją sostinę“. Jis įsikūrė inžinieriaus P. Vileišio 1902–1905 metais pastatytuose rūmuose Antakalnio gatvėje, kur viename iš pastatų  Institutas buvo iki 2002 m.. 1941 metais Lietuvą aneksavus Sovietų Sąjungai, Mokslų akademijos sudėtyje Lituanistikos instituto ir Lietuvių mokslo draugijos pagrindu buvo įkurtas Lietuvių kalbos institutas. Pirmasis jo direktorius buvo Pr. Skardžius. Vokiečių okupacijos metais (iki 1944 metų pavasario) Institutui vadovavo A. Salys. 1945 metais, kai Lietuva vėl buvo prijungta prie Sovietų Sąjungos, Lietuvių kalbos instituto veikla buvo atnaujinta. Nauju Instituto direktoriumi buvo paskirtas J. Balčikonis. Tuo metu Institute dirbo tik 12 darbuotojų. 1952 metais Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Lietuvių kalbos institutas buvo sujungtas su Lietuvių literatūros institutu. Jungtinio instituto direktoriumi tapo rašytojas ir literatūros kritikas K. Korsakas, vadovavęs jam iki 1984 metų. Lietuvių kalbos ir literatūros institute iš pradžių dirbo 47 darbuotojai, o 1980 metais – jau 113. 1952 metais Institute buvo įsteigta aspirantūra. Po K. Korsako mirties Institutui iki 1990 metų vadovavo literatūros mokslininkas J. Lankutis. 1990 metų balandžio 16 dieną buvo atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas. Jo direktoriumi išrinktas A. Vanagas. Tų metų pabaigoje Institute dirbo 95 žmonės, iš jų 63 mokslo darbuotojai. 1991 metais Institutui suteiktas valstybinės mokslo institucijos statusas. 1993 metais Institutas pasirašė mokslo ir studijų asociacijos sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu. Po A. Vanago mirties 1995 metais Instituto direktoriumi kurį laiką buvo A. Rosinas. Nuo tų pačių metų rudens iki 1996 m. lapkričio jam vadovavo Z. Zinkevičius. Vėliau Institutui vadovavo A. Sabaliauskas (1996–2000), A. Judžentis (2000–2001), G. Subačius (2001–2003). Nuo 2003 m. Instituto direktorė J. Zabarskaitė.

Bėgant laikui keitėsi Instituto struktūra. 1953 metais Lietuvių kalbos ir literatūros institute kalbos mokslui buvo skirti du sektoriai: Dabartinės lietuvių kalbos ir žodynų bei Kalbos istorijos ir dialektologijos. 1960 metais pirmasis jų buvo reorganizuotas į du – Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos ir Žodynų – sektorius. Abiejuose sektoriuose tuo metu dirbo po 7 mokslinius bendradarbius. Pirmajam nuo įkūrimo iki 1976 metų vadovavo J. Kruopas, vėliau – A. Vanagas. 1990 m. sektorius pertvarkytas į Gramatikos skyrių, jam 1990–2001 m. vadovavo V. Ambrazas, nuo 2001 m. A. Holvoet. Dabar skyriui vadovauja J.  Pajėdienė. Žodynų sektoriui iki 1976 metų vadovavo Z. Zinkevičius, vėliau – K. Ulvydas, V. Vitkauskas (1990–2002), 2003 m. Leksikografijos centrui vadovavo V. Sakalauskienė. Dabar šiam centrui vadovauja Z. Šimėnaitė. Nuo 1952 metų Žodynų sektoriuje dirbo Terminologijos komisija (vadovas – J. Kruopas). 1971 metais ji buvo pertvarkyta į Terminologijos grupę, kuriai ėmė vadovauti K. Gaivenis. 1990 metais Institute įkurtas Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius (vadovas – St. Keinys); po metų jis buvo pertvarkytas į du atskirus padalinius: Kalbos kultūros skyrių, kuriam vadovauja L. Vaicekauskienė (iki 2001 m. vadovavo Pr. Kniūkšta, 2001-2006 – R. Miliūnaitė), ir Terminologijos skyrių  (nuo 2003 m. Terminologijos centras), kuriam vadovauja A. Auksoriūtė (iki 2000 m. vadovavo K. Gaivenis). 2011 m. Kalbos kultūros skyrius pertvarkytas į Bendrinės kalbos skyrių, kuriam vadovauja R. Miliūnaitė, ir Sociolingvistikos skyrių (vadovė L. Vaicekauskienė).

Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriui, kuriame 1953 metais buvo 5 moksliniai bendradarbiai, iš pradžių vadovavo B. Larinas, 1953–55 metais – K. Ulvydas, 1955–60 metais – J. Kruopas, 1960–66 metais – E. Grinaveckienė, 1966–2000 metais – K. Morkūnas, 2001 metais – G. Subačius, 2001–2002 metais – O. Aleknavičienė, šiuo metu – D. Mikulėnienė. 1959 metais šiame sektoriuje buvo įsteigta Toponimikos grupė (vadovas – A. Vanagas). 1976 metais ši grupė buvo perkelta į Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektorių. 1991 metais Toponimikos grupė buvo pertvarkyta į Vardyno skyrių, kuriam nuo įsteigimo vadovavo V. Maciejauskienė, nuo 2003 m. vadovavavo L. Bilkis, o dabar vadovauja K. Garšva. 1974 metais Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriuje įkurta Sociolingvistikos grupė. 1979 metais ji buvo perkelta į Kalbos istorijos ir dialektologijos sektorių, o vėliau – į Gramatikos skyrių. 1992 metais Institute įsteigta Leidybos grupė. Jai iš pradžių vadovavo V. Gružas, nuo 1993 m. - A. Stanislovaitienė, nuo 2001 m. – J. Zabarskaitė, vėliau D. Saukaitytė. Dabar šiam padaliniui vadovauja A. Bielevičienė. Šiuo metu institute veikia 6 skyriai (Kalbos istorijos ir dialektologijos, Vardyno, Gramatikos, Bendrinės kalbos, Sociolingvistikos, Kalbų ir kultūrų sąveikos),  2 centrai (Terminologijos centras, Leksikografijos centras, kuris sujungė Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ bei Bendrinės kalbos žodynų skyrius), Leidykla ir Lituanistikos židinys. Instituto struktūra.