Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Leksikografijos centras

(iki 2015 m.)

 

Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 263 80 46

 

Nuo 2015 m., įvykdžius Lietuvių kalbos instituto struktūrinę pertvarką, įkurtas  BENDRINĖS KALBOS TYRIMŲ CENTRAS. Jį sudaro penkios grupės, iš kurių viena – „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ grupė (vad. dr. Danutė Liutkevičienė). Ji perėmė Leksikografijos centro veiklos kryptis, bet daugiausia susitelkusi leisti „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

 

Leksikografijos centro istorija

2002 m. sausio 2 d. įsteigtas Leksikografijos centras, sujungus Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynų skyrius. Pirmaisiais metais LC vadovavo R. Petrokienė, 2003 m. – V. Sakalauskienė, nuo 2005 m. iki 2015 m. – Z. Šimėnaitė.

Leksikografijos centro istorija prasideda nuo Lietuvių kalbos žodyno redakcijos, įsteigtos 1930 m. lapkričio 1 d. Kaune. J. Balčikoniui buvo pavesta atnaujinti K. Būgos pradėtą „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimą. Ši redakcija 1939 m. įtraukiama į įsteigto Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrių. Nuo 1941 m. Bendrinės kalbos žodynų skyrius veikė Lietuvių kalbos institute. 1952–1960 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute veikė Dabartinės lietuvių kalbos ir žodynų sektorius, 1960–1990 m. – atskiras Žodynų sektorius, o nuo 1990 m. – atkurtame Lietuvių kalbos institute – Žodynų skyrius.

Žodynininkams 1930–1952 m. vadovavo J. Balčikonis, vėliau – K. Ulvydas (1955–1960, 1976–1987), J. Kruopas (1952–1955, 1960–1975), A. Vanagas (1987–1990), V. Vitkauskas (1990–2001). 1971–1990 m. Žodynų sektoriuje buvo Terminologijos grupė, 1990–1992 m. Vardyno grupė. 1998–2001 m. veikė Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ skyrius, vadovaujamas V. Vitkausko ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynų skyrius, kuriam vadovavo G. Naktinienė.

Leksikografijos centro pagrindinė veikla – žodynų kūrimas, leksikos ir leksikografijos tyrimai, leksikos išteklių kaupimas, didžiojo Žodyno kartotekų skaitmeninimas.

Svarbiausias žodynininkų atliktas darbas – dvidešimties tomų akademinis „Lietuvių kalbos žodynas“ (1941–2002). 2005 m. parengtas šio žodyno elektroninis variantas, paskelbtas internete: http://www.lkz.lt  (atnaujinta versija 2008 m.). 2013 m. jo pagrindu parengtas atmintukas (USB).

Šiuo metu baigiamas rengti „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, rengiami tarminiai ir kt. žodynai. 

 

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

ATLIEKAMI DARBAI

LEIDINIAI

NAUJAUSI

ŽODYNAI

PROJEKTAI

DARBUOTOJAI

 

 

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

 

Leksikologija, leksikografija

Lietuvių kalbos leksikos tyrimas

Lietuvių kalbos žodynų rengimas

Lietuvių kalbos žodyno kartotekų skaitmeninimas

Konferencijų ir seminarų organizavimas

 

 

ATLIEKAMI DARBAI

 

  • Remiantis sukaupta Papildymų kartoteka, turinčia daugiau kaip 0,5 mln. vnt. bei kuriama leksikos duomenų baze, pradėti rengti „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto Papildymai. Apie LKŽe plačiau www.lkz.lt

 

 

Planuojama žodyno apimtis: apie 200 autorinių lankų; apie 1 mln. žodžių, pavartotų žodyno tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.); apie 80 tūkst. leksikografinių straipsnių.

Vyriausioji BŽ redaktorė – Danutė Liutkevičienė. Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Laikantis dabartinės lietuvių kalbos žodyninių tradicijų perimamumo, BŽ rengimą siekiama palaipsniui modernizuoti ir orientuotis į šiuolaikinę Vakarų leksikografiją. Žodynas rašomas atsižvelgiant į pakitusią kalbos padėtį, naujus žinių visuomenės bei prestižinės kalbos vartojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezultatus, paskelbtą ar kitaip pareikštą kritiką. BŽ duomenys renkami ne tik iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, „Lietuvių kalbos žodyno“ ir jo kartotekos, bet ir iš tekstynų, periodinės spaudos, mokslo populiarinimo literatūros ir kt. Tekstas rašomas ir redaguojamas sistemiškai, tačiau galutinis rezultatas bus pateiktas pagal abėcėlę. BŽ bus aprobuojamas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.

 

 

Kartotekos pagrindas – popierinė papildymų kartoteka – 0,5 mln. vnt. leksikos duomenų sankaupa, skirta naujiems žodyno leidimams parengti. Nuosekliai skaitmeninti pradėta 1999 m. Naudotasi autorine Mindaugo Milašausko šiam darbui sukurta programa „CardScan“. Sukurtas klaviatūra įvedamų antraštinių žodžių katalogas, išsaugoti nuskaitytų (skenuotų) kortelių vaizdai. Nuo 2012 m. pradėta skaitmeninti ir pagrindinė LKŽ kartoteka (4,5 mln. leksikos vnt.), kuria naudojantis buvo parengti ir išleisti žodyno tomai. Numatoma visos būsimos elektroninės kartotekos apimtis – apie 5 mln. įrašų.

 

Papildymų kartotekos kompiuterizavimas ir naujų leksikos duomenų rinkimas remiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos programos „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas.“ Apie LKŽ kartoteką plačiau...

 

  • Rengiami kiti žodynai

 

 „Lietuvių kalbos ištiktukų žodynas“ (autorė Jolanta Zabarskaitė)

 „Jurbarko šnektos žodynas“ (projekto vadovė Vilija Sakalauskienė)

 

  • Kiti atliekami darbai

 

Leksikografijos centre atliekami užsakomieji leksikografiniai darbai, ekspertizės, recenzuojami Lietuvoje leidžiami žodynai, dalyvaujama kitų institucijų rengiamuose ir finansuojamuose leksikografiniuose ir kitokiuose kalbiniuose projektuose.

 

 

LEIDINIAI

 

  • NAUJAUSI

 Lietuvių kalbos žodynas (I–XXt., 1941–2002), 2-asis elektroninis leidimas, 2013.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Stasys Keinys, 7-as pataisytas ir papildytas leidimas, 2012.

Leksikografija ir leksikologija 2. Sudarė Vilija Sakalauskienė, Albina Auksoriūtė, Vilnius, 2010. 

Klementina Vosylytė. Kupiškėnų žodynas I: A-H, 2007; II: I–O, 2010; III: O-P, 2011.

Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynas / parengė Ona Kažukauskaitė, 2010.

Jolita Urbanavičienė. Svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, 2010.

Jurgita Girčienė, Danutė Liutkevičienė.Sūrių pavadinimai: vartosena, norma, žodynėlis, 2010.

Antanas Lyberis. Leksikografijos teorija ir praktika / sudarė Zita Šimėnaitė, 2009.

Aldonas Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas I: A-M, 2008; II: N–Ž, 2009.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis I - 223 / parengė Ona Kažukauskaitė, Rita Šepetytė, 2009. 

Angelė Vilutytė. Kaltanėnų šnektos žodynas, 2008. 

Irena Ermanytė. Antonimija ir antonimai, 2008.

Jonina Lipskienė. Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai, 2008.

Bojtaras Endrė. Lietuvių–vengrų kalbų žodynas, 2007.

Aurelija Gritėnienė. Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje, 2006. – (Opera linguistica Lithuanica, 9).

Vytautas Vitkauskas. Lietuvių kalbos žodyno taisymai, 2006.

Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną: atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį, 2006.

Leksikografija ir leksikologija 1: aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, sudarė Ritutė Petrokienė, 2006.

Lietuvių kalbos žodynas (_–XX t., 1941–2002), elektroninis variantas / redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008).  – www.lkz.lt

Irena Ermanytė. Antonimų žodynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003.

Leksikografijos ir leksikologijos problemos / sudarė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centras [Ritutė Petrokienė]. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų / sudarytojos Jolanta Zabarskaitė, Zita Šimėnaitė, 2002.

Antanas Lyberis. Sinonimų žodynas. 2-as pataisytas leidimas. - Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002.

Frazeologijos žodynas / redaktorius Jonas Paulauskas. Rengė Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. - Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001. (2002 . paskirta Lietuvos mokslo premija).

Lietuvių kalbos žodynas. T. 20: ž – žvužvangt / vyr. redaktorius Vytautas Vitkauskas. Redakcinė kolegija: Irena Ermanytė, Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Angelė Vilutytė, Vytautas Vitkauskas. - Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002.

 

Leksikografijos centro darbuotojai mokslo straipsnius skelbia mokslo leidiniuose Acta Linguistica Lithuanica (LKK), Baltistica, Kalbos kultūra, Kalbotyra, Lituanistica, sudaro bibliografijas, rengia konferencijas ir seminarus. 

 

 

  • ŽODYNAI

 

LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (t. I–XX, 1941–2002): ELEKTRONINIS VARIANTAS (2005; atnaujinta versija 2008)

 

Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). – www.lkz.lt ISBN 9986-668-98-0

Rengiant pirmą elektroninį leidimą dirbo šie žodyno redaktoriai: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Danutė Liutkevičienė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (1923–2003), Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Dovilė Svetikienė, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Taip pat žodyno tekstus adaptavo ir korektūrą skaitė: Aurelija Genelytė, Aldona Kaluinienė, Vidmantas Kuprevičius, Milda Norkaitienė, Lijana Puzinienė, Gražina Smalinskienė, Jolita Urbanavičienė, Nijolė Vinikaitė ir kt. Žodyno elektroninį pavidalą kūrė Vytautas Zinkevičius ir Evaldas Ožeraitis.

Svetainėje www.lkz.lt pateikiamas pataisyto Lietuvių kalbos žodyno (t. I–XX, 1941–2002) elektroninis variantas (atnaujinta versija). „Lietuvių kalbos žodyne“, naudojantis 4,5 mln. vnt. kartoteka ir kitais šaltiniais, moksliškai pateikiamas lietuvių kalbos paveldas ir dabartinės kalbos (iki 2001 m.) faktai. Žodyno apimtis: apie 22 000 puslapių, jame daugiau kaip 11 mln. žodžių, pavartotų visame tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.), 0,5 mln. leksikografinių straipsnių (antraštinių ir paantraštinių žodžių). Jame parodoma žodžio geografija, istorija, kilmė, gramatinės formos ir kategorijos, darybiniai ryšiai ir variantai, semantinė struktūra, kirčiavimas, vartosena ir stiliaus ypatybės. Tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuojama į bendrinę kalbą. Žodyne gausu etnolingvistinės medžiagos: iliustraciniai pavyzdžiai rodo žmonių buitį, visuomeninius santykius, etines vertybes, čia daug etnografinių detalių. Rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą buvo taisomos tarmių ir senųjų raštų leksikos pateikimo klaidos, tikslinamas kirčiavimas, pagal dabar galiojančias taisykles pertvarkyta rašyba ir skyryba, suvienodintas frazeologizmų pateikimas ir kt. Atnaujintoje žodyno versijoje (2008) buvo ištaisytos pastebėtos klaidos. Išspręstos problemos, susijusios su kirčiuotų raidžių taisyklingu pateikimu įvairiose naršyklėse.

 

 

LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (t. I–XX, 1941–2002). ANTRAS ELEKTRONINIS LEIDIMAS (2013)

 

Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002). Antras elektroninis leidimas / Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Zita Šimėnaitė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. ISBN 978-609-411-088-7

Antrą elektroninį variantą redagavo: Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Ritutė Petrokienė, Lijana Puzinienė, Vilija Ragaišienė, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Mokslinis konsultantas – Vytautas Vitkauskas (1935–2012). Tekstus kompiuteriu tvarkė Dana Stakienė. Žodyno antro leidimo elektroninį pavidalą kūrė Linas Valiukas, duomenis skaitmenino ir struktūrino Evaldas Ožeraitis ir Vytautas Zinkevičius.

Antrame elektroniniame leidime atlikta naujų redakcinių taisymų, pridėta daugiau paieškos galimybių. Jo programa veikia Microsoft Windows, Apple Mac OS X ir Linux operacinėse sistemose. Žodynas ir jo žinynas yra atmintuke (USB), juo naudojantis nebūtina prieiga prie interneto.

 

 

KONFERENCIJOS IR SEMINARAI

 

LEKSIKOLOGIJA IR TERMINOLOGIJA: TEORIJA, PRAKTIKA, ISTORIJA. Tarptautinė mokslinė konferencija Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms. 2008 m. balandžio 23–25 d., Vilnius (organizuota kartu su Terminologijos centru).

NUO KONSTANTINO SIRVYDO IKI DIDŽIOJO ŽODYNO. Tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos vardo tūkstantmečiui. 2009 m. lapkričio 19–20 d., Vilnius. Programa. Tezės.

KONSTANTINAS SIRVYDAS – LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJOS PRADININKAS. Tarptautinė mokslinė konferencija. 2012 m. gegužės 10–11 d., Vilnius. Programa. Tezės.

TARMIŲ LEKSIKOS IR FONETIKOS POKYČIAI. Mokslinis seminaras. 2012 m. lapkričio 30 d., Vilnius.

 

 

PROJEKTAI

 

2013 m. vykdomi projektai

 

 2012–2014 m. Pagal programą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ vykdoma investicinio projekto „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“ dalis: „Lietuvių kalbos žodyno kartotekos skaitmeninimas“ ir „Vienakalbių lietuvių kalbos žodynų skaitmeninimas“(koordinatorė Zita Šimėnaitė).

 2012–2013 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraščio Tayslós augumyynis... 2-osios dalies mokslinis kritinis leidimas (vadovė R. Petrokienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

20112013 m. Jono Jablonskio kartotekos „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ tarminės medžiagos mokslinis tyrimas (vadovė V. Sakalauskienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2012–2013 m. Juozas Balčikonis leksikografas (vadovas Aldonas Pupkis). Remia Lietuvos mokslo taryba.

2012–2014 m. Baltarusių–lietuvių kalbų žodyno rengimas (vadovė Z. Šimėnaitė). Remia Užsienio reikalų ministerija.

2013 m. Kupiškėnų žodynas. IV tomo rengimas ir leidyba (vadovė Ritutė Petrokienė). Remia Lietuvos mokslo taryba.

2013 m. Konstantino Sirvydo darbai ir jo epocha (vadovė Zita Šimėnaitė). Straipsnių rinkinio leidybą remia Lietuvos mokslo taryba.

  

  Svarbiausi projektai 2002–2012 m.

 

2011–2012 m. Europos komisijos finansuojamas projektas Baltijos ir Šiaurės šalių dalys atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje (META-NORD). Vadovė Jolanta Zabarskaitė.

2011–2012 m. Tarmių leksikos ir fonetikos pokyčių fiksavimas ir mokslinis tyrimas (vadovė J. Urbanavičienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2010–2011 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraščio Tayslós augumyynis... 1-osios dalies mokslinis kritinis leidimas (vadovė R. Petrokienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2009–2012 m. Kupiškėnų žodyno IIIII t. rengimas (vadovė R. Petrokienė). Remia Lietuvos mokslo taryba.

2009–2011 m. Jurbarko šnektos žodynas (vadovė V. Sakalauskienė). Remia Lietuvos mokslo taryba.

2009 m. Elenos Grinaveckienės Jurbarko apylinkių šnektos kartotekos skaitmeninimas ir mokslinis tyrimas (vadovė V. Sakalauskienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2009–2010 m. Mažai tirtų šnektų leksikos ir garso duomenų kaupimas ir mokslinis tyrimas (vadovė R. Petrokienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2007–2008 m. Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos elektroninio varianto rengimas (vadovė Z. Šimėnaitė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2006–2008 m. Lietuvių kalbos žodyno kartotekos kaupimas (vadovė R. Petrokienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2003–2006 m. Programa RASA „Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: elektroninis etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių sąvadas“ – www.aruodai.lt (Kalbos tyrimų grupės vadovė G. Naktinienė). Remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

2003–2005 m. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto sukūrimas (vadovė G. Naktinienė). Investicinį projektą remia Lietuvos Respublikos vyriausybė.

2002–2005 m. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimas (vadovės G. Naktinienė ir V. Sakalauskienė). Remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

 

 

 

DARBUOTOJAI

 

Vyriausieji mokslo darbuotojai:

 

Jolanta Zabarskaitė. Docentė, humanitarinių mokslų daktarė.

 

 

Vyresnieji mokslo darbuotojai:

 

  

Aurelija Gritėnienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

 Danutė Liutkevičienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Gertrūda Naktinienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Ritutė Petrokienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Vilija Sakalauskienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Zita Virginija Šimėnaitė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Jolita Urbanavičienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

 

Mokslo darbuotojai:

 

Vilija Ragaišienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

 

Jaunesnieji mokslo darbuotojai:

 

Violeta Černiutė

 

Anželika Gaidienė

 

Ona Kažukauskaitė

 

Rita Mikelionytė

 

 

Mokslo redaktorė

 

Lijana Puzinienė

 

 

Redaktorės

 

  Danutė Stakienė

  

Nijolė Vinikaitė

 

 Operatorius

 

Jonas Baranauskas

 

 

Doktorantai:

 

Anželika Gaidienė

 

Lija Tavgeridzė 

 

Jurgita Uselytė

 

 

Projektuose dirba:

 

Irena Ermanytė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Klementina Vosylytė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Angelė Rimševičienė