| Leksikografijos centras |
|
Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 71 95, (8 5) 263 80 46
2002 m. sausio 2 d. įsteigtas Leksikografijos centras, sujungus Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynų skyrius. Pirmaisiais metais LC vadovavo R. Petrokienė, 2003 m. – V. Sakalauskienė, nuo 2005 m. – Z. Šimėnaitė. Leksikografijos centro istorija prasideda nuo Lietuvių kalbos žodyno redakcijos, įsteigtos 1930 m. lapkričio 1 d. Kaune. J. Balčikoniui buvo pavesta atnaujinti K. Būgos pradėtą „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimą. Ši redakcija 1939 m. įtraukiama į įsteigto Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrių. Nuo 1941 m. Bendrinės kalbos žodynų skyrius veikė Lietuvių kalbos institute. 1952–1960 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute veikė Dabartinės lietuvių kalbos ir žodynų sektorius, 1960–1990 m. – atskiras Žodynų sektorius, o nuo 1990 m. – atkurtame Lietuvių kalbos institute – Žodynų skyrius. Žodynininkams 1930–1952 m. vadovavo J. Balčikonis, vėliau – K. Ulvydas (1955–1960, 1976–1987), J. Kruopas (1952–1955, 1960–1975), A. Vanagas (1987–1990), V. Vitkauskas (1990–2001). 1971–1990 m. Žodynų sektoriuje buvo Terminologijos grupė, 1990–1992 m. Vardyno grupė. 1998–2001 m. veikė Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ skyrius, vadovaujamas V. Vitkausko ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynų skyrius, kuriam vadovavo G. Naktinienė. Leksikografijos centro pagrindinė veikla – žodynų kūrimas, leksikos ir leksikografijos tyrimai, leksikos išteklių kaupimas, didžiojo Žodyno kartotekos skaitmeninimas. Svarbiausias žodynininkų atliktas darbas – dvidešimties tomų akademinis „Lietuvių kalbos žodynas“ (1944–2002). 2005 m. parengtas šio žodyno elektroninis variantas, paskelbtas internete: http://www.lkz.lt Jo pagrindu rengiama kompaktinė plokštelė su paieška. Šiuo metu baigiamas rengti „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, rengiami spaudai rankraštiniai L. Ivinskio lenkų–lietuvių ( O. Kažukauskaitė) ir anoniminis rytietiškas lietuvių–lenkų kalbų (V. Kuprevičius) žodynai, tarminiai žodynai: Kupiškėnų II-asis t. (K Vosylytė), Kazlų Rūdos I-asis t. (A. Pupkis), Kaltanėnų šnektos (A. Vilutytė).
Leksikologija, leksikografija Lietuvių kalbos leksikos tyrimas Lietuvių kalbos žodynų rengimas Lietuvių kalbos žodyno kartotekos skaitmeninimas Konferencijų organizavimas
Vėliau, remiantis sukaupta ir kaupiama toliau papildymų kartoteka, turinčia daugiau kaip 0,5 mln. vnt. bei kuriama leksikos duomenų baze, bus rengiamas papildytas ir pataisytas 2-asis LKŽe leidimas su išplėstine paieška. Apie LKŽe plačiau www.lkz.lt
Planuojama žodyno apimtis: apie 200 autorinių lankų; apie 1 mln. žodžių, pavartotų žodyno tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.); apie 80 tūkst. leksikografinių straipsnių. Vyriausioji BŽ redaktorė – Danutė Liutkevičienė. Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Laikantis dabartinės lietuvių kalbos žodyninių tradicijų perimamumo, BŽ rengimą siekiama palaipsniui modernizuoti ir orientuotis į šiuolaikinę Vakarų leksikografiją. Žodynas rašomas atsižvelgiant į pakitusią kalbos padėtį, naujus žinių visuomenės bei prestižinės kalbos vartojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezultatus, paskelbtą ar kitaip pareikštą kritiką. BŽ duomenys renkami ne tik iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, „Lietuvių kalbos žodyno“ ir jo kartotekos, bet ir iš tekstynų, periodinės spaudos, mokslo populiarinimo literatūros ir kt. Tekstas rašomas ir redaguojamas sistemiškai, tačiau galutinis rezultatas bus pateiktas pagal abėcėlę. BŽ bus aprobuojamas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.
Kartotekos pagrindas – popierinė papildymų kartoteka – 0,5 mln. vnt. leksikos duomenų sankaupa, skirta naujiems žodyno leidimams parengti. Nuosekliai skaitmeninti pradėta 1999 m. Naudojamasi autorine Mindaugo Milašausko šiam darbui sukurta programa „CardScan“. Kuriamas klaviatūra įvedamų antraštinių žodžių katalogas, išsaugomas nuskaitytų (skenuotų) kortelių vaizdas. Šiuo metu kompiuterizuota apie 2/3 papildymų kartotekos. Baigus šį darbą numatoma skaitmeninti ir pagrindinę LKŽ kartoteką (4,5 mln. leksikos vnt.), kuria naudojantis buvo parengti ir išleisti žodyno tomai. Numatoma visos būsimos elektroninės kartotekos apimtis – apie 5 mln. įrašų. Kartotekos kompiuterizavimas ir naujų leksikos duomenų rinkimas remiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos programos „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas.“ Apie LKŽ kartoteką plačiau...
Išleistas I tomas (A-H), 2007.
Rengiamas „Lenkų–lietuvių kalbų žodynas“pagal sutartį su leidykla EXLIBRIS (Lenkija).
Leksikografijos centre atliekami užsakomieji leksikografiniai darbai, ekspertizės, recenzuojami Lietuvoje leidžiami žodynai, dalyvaujama kitų institucijų rengiamuose ir finansuojamuose leksikografiniuose projektuose.
Antanas Lyberis, Leksikografijos teorija ir praktika, 2009. Aldonas Pupkis, Kazlų Rūdos šnektos žodynas II: N–Ž, 2009. Jurgis Ambraziejus Pabrėža, Taislius augyminis I - 223, 2009. Aldonas Pupkis, Kazlų Rūdos šnektos žodynas I: A–M, 2008. Vilutytė Angelė, Kaltanėnų šnektos žodynas, 2008. Ermanytė Irena, Antonimija ir antonimai, 2008. Lipskienė Jonina, Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai, 2008. Vosylytė Klementina, Kupiškėnų žodynas I: A–H, 2007. Bojtaras Endrė, Lietuvių–vengrų kalbų žodynas, 2007. Gritėnienė Aurelija, Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje, 2006. – (Opera linguistica Lithuanica, 9). Vitkauskas Vytautas, Lietuvių kalbos žodyno taisymai, 2006. Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną, 2006. Leksikografija ir leksikologija 1: aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, 2006. Lietuvių kalbos žodynas elektroninis variantas / redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt Ermanytė Irena, Antonimų žodynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003. Leksikografijos ir leksikologijos problemos. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų / sudarytojos Jolanta Zabarskaitė, Zita Šimėnaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002. Lyberis Antanas. Sinonimų žodynas. II leidimas. - Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002. Frazeologijos žodynas / redaktorius Jonas Paulauskas. Rengė Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. - Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001. (2002 . paskirta Lietuvos mokslo premija). Lietuvių kalbos žodynas. T. 20: ž – žvužvangt / vyr. redaktorius Vytautas Vitkauskas. Redakcinė kolegija: Irena Ermanytė, Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Angelė Vilutytė, Vytautas Vitkauskas). - Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. Leksikografijos centro darbuotojai mokslo straipsnius skelbia mokslo leidiniuose Acta Linguistica Lithuanica (LKK), Baltistica, Kalbos kultūra, Kalbotyra, Lituanistica, sudaro bibliografijas, rengia konferencijas. Numatoma išleisti kompiuterinį (skaitmeninį) LKŽ variantą ir įvesti į tarptautinius informacijos tinklus.
LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (t. I–XX, 1941–2002): ELEKTRONINIS VARIANTAS (2005)
Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941– 2002): elektroninis variantas / Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt. Žodyno elektroninį pavidalą sukūrė Vytautas Zinkevičius (LKŽ tekstų struktūrinių elementų automatinio atpažinimo bei konvertavimo į vidines duomenų struktūras programinę įrangą) ir Evaldas Ožeraitis (Žodyno duomenų bazės pildymo, jos valdymo, informacijos paieškos bei pateikimo vartotojui programas). Mokslinį adaptavimą atliko ir redagavo: I–X tomų tekstus – Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Danutė Liutkevičienė, Gertrūda Naktinienė, †Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Dovilė Svetikienė, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė; XI–XVI tomų tekstus – Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Dovilė Svetikienė, Angelė Vilutytė. I–XVI tomų tekstus elektroniniam leidimui adaptavo ir korektūrą skaitė: Aurelija Genelytė, Šarūnė Kairaitienė, Aldona Kaluinienė, Vidmantas Kuprevičius, Vida Laurukėnaitė, Rolandas Mikulskas, Milda Norkaitienė, Lijana Puzinienė, Vilija Ragaišienė, Loreta Semėnienė, Vilija Sereikaitė, Gražina Smalinskienė, Rūta Statkevičiūtė, Jolita Urbanavičienė, Jolanta Viburytė, Nijolė Vinikaitė. I-XVII tomų tekstus į skaitmeninę terpę perkėlė: Rasa Kličmanienė, Regina Liudkevičienė, †Vytas Liudkevičius, Laima Makarevič, Neda Marcinkienė, Živilė Matijošienė, Giedrė Mikalauskienė, Vilma Paciūnienė, Danutė Stakienė, Audronė Stanislovaitienė, Edita Venslovienė. Perkeliant tekstus į skaitmeninę terpę informatikos klausimais konsultavo dr. Valentinas Černiauskas. Tekstų automatinio taisymo makrokomandų sistemas kūrė: Regina Liudkevičienė, Vytas Liudkevičius, Danutė Stakienė, Audronė Stanislovaitienė. XIX–XX tomų tekstus kompiuteriu rinko: Jonas Baranauskas, Asta Martinaitienė, †Irma Riabovienė; XX tomą maketavo: Neda Marcinkienė, Audronė Stanislovaitienė. Pataisytus LKŽ tekstus internetinei publikacijai techniškai parengė: Regina Liudkevičienė, Danutė Stakienė. Tekstų kopijas spausdino Jonas Baranauskas. Svetainėje www.lkz.lt pateikiamas pataisyto Lietuvių kalbos žodyno (t. I–XX, 1941–2002) elektroninis variantas. „Lietuvių kalbos žodyne“, naudojantis 4,5 mln. vnt. kartoteka ir kitais šaltiniais, moksliškai pateikiamas lietuvių kalbos paveldas ir dabartinės kalbos (iki 2001 m.) faktai. Žodyno apimtis: apie 22 000 puslapių, jame daugiau kaip 11 mln. žodžių, pavartotų visame tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.), 0,5 mln. leksikografinių straipsnių (antraštinių ir paantraštinių žodžių). Jame parodoma žodžio geografija, istorija, kilmė, gramatinės formos ir kategorijos, darybiniai ryšiai ir variantai, semantinė struktūra, kirčiavimas, vartosena ir stilius. Tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuojama į bendrinę kalbą. Žodyne gausu etnolingvistinės medžiagos: iliustraciniai pavyzdžiai rodo žmonių buitį, visuomeninius santykius, etines vertybes, čia daug etnografinių detalių. Rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą buvo taisomos tarmių ir senųjų raštų leksikos pateikimo klaidos, tikslinamas kirčiavimas, pagal dabar galiojančias taisykles pertvarkyta rašyba ir skyryba, suvienodintas frazeologizmų pateikimas ir kt. Tikimasi, kad šis mokslinis žodynas, daug pasitarnavęs lietuvių kalbotyrai ir lyginamajam indoeuropiečių kalbų mokslui, bus naudingas ir įdomus visai visuomenei.
KONFERENCIJOS
LEKSIKOLOGIJA IR TERMINOLOGIJA: TEORIJA, PRAKTIKA, ISTORIJA. Tarptautinė mokslinė konferencija Jono Kruopo 100-osioms gimimo metnėms. 2008 m. balandžio 23–25 d., Vilnius /organizuota kartu su Terminologijos centru/. NUO KONSTANTINO SIRVYDO IKI DIDŽIOJO ŽODYNO. Tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos vardo tūkstantmečiui. 2009 m. lapkričio 19–20 d., Vilnius.
Leksikografijos centre dirba 21 darbuotojas: 6 vyresnieji mokslo darbuotojai, 4 mokslo darbuotojai, 5 jaunesnieji mokslo darbuotojai, 1 mokslo redaktorė, 1 redaktorė, 1 operatorius, 3 vyr. laborantė, 2 doktorantės.
Vyresnieji mokslo darbuotojai:
Mokslo darbuotojai:
Jaunesnieji mokslo darbuotojai:
Violeta Černiutė Ona Kažukauskaitė Angelė Rimševičienė Erika Jasionytė Vilija Ragaišienė
Mokslo redaktorė
Lijana Puzinienė
Redaktorė
Nijolė Vinikaitė
Operatorius
Jonas Baranauskas
Vyr. laborantės
Danutė Stakienė Andželika Gaidienė Rita Mikelionytė
Doktorantės:
Jurga Trimonytė Bikelienė Jurgita Uselytė Pagal autorines sutartis dirba: Irena Ermanytė. Humanitarinių mokslų daktarė. Vytautas Vitkauskas. Profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras. Klementina Vosylytė. Humanitarinių mokslų daktarė. |