P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 71 93, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  

Iki 1989 m. kalbos kultūros darbus dirbo Dabartinės lietuvių kalbos skyrius. 1989 m. kalbos kultūros grupė buvo sudaryta Kalbos kultūros ir terminologijos skyriuje. Atskiras KALBOS KULTŪROS SKYRIUS įkurtas 1991 m. Jam vadovavo dr. Pranas Kniūkšta, nuo 2001 m. kovo mėn. dr. Rita Miliūnaitė, o nuo 2006 m. liepos mėn. – dr. Loreta Vaicekauskienė.

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

LEIDINIAI

PROJEKTAI, DUOMENŲ BAZĖS, PARTNERIAI

DARBUOTOJAI

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

Skyrius dirba pagal vieną iš Lietuvių kalbos instituto veiklos krypčių – „Lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai“. Svarbiausios darbų temos:

• Sociolingvistiniai dabartinės lietuvių kalbos tyrimai: kalbos politika ir vartosena, kalbinės nuostatos ir socialinė tapatybė;
• Bendrinė lietuvių kalba ir jos norminimas: variantiški reiškiniai, jų vertinimas, kodifikacija ir normų sklaida;
• Nauji kalbos reiškiniai, anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai, naujosios svetimybės;
• Lietuvių kalba interneto terpėje;
• Dabartinė šnekamoji lietuvių kalba;
• Administracinės lietuvių kalbos tyrimas ir norminimas;
• „Kalbos kultūros“ leidinio rengimas;
• Kasmetinių Jono Jablonskio konferencijų organizavimas.

LEIDINIAI (nuo 2001 m.)

• P. Kniūkšta. Kalbos vartosena ir tvarkyba. Vilnius, 2001.
• Kanceliarinės kalbos patarimai, 5-as leid. [parengė Pranas Kniūkšta]. Vilnius, 2002. Internetinis variantas, 2007.
• Bendrinės kalbos ribos [parengė Asta Kupčinskaitė-Ryklienė, Janina Vileikienė]. Vilnius, 2002.
• Kalbos konsultacijos [sudarytoja Asta Kupčinskaitė-Ryklienė]. Vilnius, 2003.
• R. Miliūnaitė. Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai. Vilnius, 2003.
• R. Vladarskienė. Dokumentų tekstai. Vilnius, 2003.
• P. Kniūkšta. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai. Vilnius, 2004.
• Reklamos kalba [straipsnių rinkinys; sudarytoja Rita Miliūnaitė]. Vilnius, 2004.
• Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba [straipsnių rinkinys; sudarytoja Jurgita Girčienė]. Vilnius, 2004.
• R. Vladarskienė. Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje. Vilnius, 2004.
• P. Kniūkšta. Administracinė kalba ir jos vartosena. Vilnius, 2005.
• J. Girčienė. Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena. Vilnius, 2005.
• P. Kniūkšta. Viešieji užrašai. Po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius. Vilnius, 2006.
• R. Miliūnaitė. Apie kalbą ir mus [Straipsniai ir pokalbiai]. Vilnius, 2006.
• L. Vaicekauskienė. Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2007.
• P. Kniūkšta. Dokumetų rengimo taisyklių naujienos. Pataisymai ir nutaisymai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2007, 22 p.
• R. Miliūnaitė. Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2009, 248 p.

TĘSTINIS LEIDINYS

• Kalbos kultūra

TĘSTINIS ELEKTRONINIS LEIDINYS

• Interneto svetainė „Kalbos namai“ (tvarko dr. Rita Miliūnaitė).

SVARBIAUSI PROJEKTAI

• Šnekamosios kalbos tekstynas, 2007–2008, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (vad. LKI dr. Loreta Vaicekauskienė);
• Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose („Miestai ir kalbos“, 2007–2009), kartu su Vilniaus universitetu (LKI koordinatorė dr. Loreta Vaicekauskienė);
• Naujųjų svetimžodžių vartosenos 1998–2008 m. tyrimas, 2007–2010 (vad. dr. Loreta Vaicekauskienė);
• Bendras lietuvių ir latvių mokslininkų projektas „Baltų sociolingvistika (BalSoc): kalbinė visuomenės savimonė Lietuvoje ir Latvijoje“, 2009 (vad. dr. Loreta Vaicekauskienė).

SVARBIAUSIOS DUOMENŲ BAZĖS

• Kalbos konsultacijų kompiuterinis bankas (1997–2005) (vad. dr. Pranas Kniūkšta);
• Kalbos tvarkybos informacinė duomenų bazė (vad. dr. Rita Miliūnaitė);
• Kanceliarinės kalbos duomenų bazė (vad. dr. Rasuolė Vladarskienė);
• Naujažodžių duomenų bazė (vad. dr. Jurgita Girčienė);
• Svetimžodžių duomenų bazė (vad. dr. Loreta Vaicekauskienė).

SVARBIAUSI LIETUVOS IR UŽSIENIO PARTNERIAI

Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Bendradarbiaujama su Sankt-Peterburgo valstybiniu universitetu, Estų kalbos institutu, Latvių kalbos institutu, Latvių kalbos agentūra, Latvijos universitetu, užmegzta ryšių su Skandinavijos universitetais.

JONO JABLONSKIO KONFERENCIJOS

Istorija. Žymiausio lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio (1860–1930) vardu pavadinta mokslinė konferencija pirmą kartą surengta 1993 m. Lietuvių kalbos instituto (www.lki.lt) Kalbos kultūros skyriaus (el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ) ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros pastangomis. Nuo tada konferencijos tapo tradicinės ir vyksta kas rudenį (iki 2003 m. Vilniaus universitete, išskyrus ketvirtąją, kuri surengta Marijampolėje, o nuo 2003 m. – Lietuvių kalbos institute, 2008 m. – vėl Vilniaus universitete). 2005 metais pirmą kartą surengta tarptautinė konferencija.

Tematika. Konferencijų tikslas – kelti ir spręsti aktualias kalbos kultūros teorijos ir praktikos problemas, supažindinti su naujausiais dabartinės vartosenos tyrimais, nagrinėti kalbos ir visuomenės santykius. Konferencijų dalyviams rūpi dabartinės bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse: nagrinėjama žiniasklaidos, administracinių raštų ir teisės dokumentų, šnekamoji, grožinės literatūros, mokyklų, reklamos, bendravimo internetu kalba. Diskutuojama dėl bendrinės kalbos normų daugiasluoksniškumo (aiškinamasi prestižinės, elitinės kalbos supratimas), svarstomi kalbos norminimo kriterijai bei kalbos normų pateikimo norminamuosiuose veikaluose būdai, nagrinėjami ir šiandien svarbūs kalbos norminimo istorijos dalykai, aptariami įvairūs leksikos (pvz., skolinių) ir gramatikos normų, stilistikos klausimai, daugiausia dėmesio skiriant naujiems kalbos reiškiniams. Pastaraisiais metais vis daugėja pranešimų iš sociolingvistikos.

Rengėjai. Pagrindiniai konferencijų rengėjai yra minėtasis Kalbos kultūros skyrius ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra – jie rūpinasi konferencijų tematika, autoriais, surenka ir redaguoja pranešimų tezes, išleidžia pranešimų tezių knygeles, sudaro konferencijos programą.

Dalyviai. Konferencijose dalyvauja ne tik minėtų institucijų kalbos specialistai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos mokslo įstaigų – Vilniaus pedagoginio universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno medicinos akademijos, Šiaulių universiteto ir kitur. Surengtos ir dvi tarptautinės konferencijos (2005 ir 2009 m.). Kasmet perskaitoma apie 15 pranešimų, vyksta diskusijos.

Tezės. Iki šiol vykusių konferencijų temos matyti iš tezių rinkinių:

1. Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1993.
2. Kalbos normos ir vartosena. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1994.
3. Kalbos kultūros diegimo praktika ir metodika. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1995.
4. Ties kalbos kultūros ir stilistikos riba. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1996.
5. Kalbos kultūra: tradicija ir dabartis. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1997.
6. Nauji kalbos reiškiniai ir jų vertinimas. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1998.
7. Normų kaita ir vartosena. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1999.
8. Kalbos normų ir vartosenos lygmenys. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2000.
9. Kalbos vartosena ir tvarkyba. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2001.
10. Bendrinės kalbos ribos. Jono Jablonskio konferencija: teminis tezių rinkinys ir 10-osios konferencijos pranešimų tezės. V., 2002.
11. Bendrinė lietuvių kalba ir skolinti žodžiai. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2003.
12. Lietuvių kalbos naujadara. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2004.
13. Bendrinė kalba ir visuomenė. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2005.
14. Bendrinė kalba ir kitos kalbos atmainos. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2006.
15. Naujieji skoliniai ir jų norminimas. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2007.
16. Sociolingvistiniai lietuvių kalbos tyrimai. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės [skelbta tik internete]. V., 2008.
17. Kalbos variantiškumas ir kalbinės nuostatos. Tarptautinė Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės [skelbta tik internete]. V., 2009. Programa. Kvietimas.

DARBUOTOJAI

Vyresnieji mokslo darbuotojai:

Jurgita Girčienė. Humanitarinių mokslų daktarė.
Artūras Judžentis. Humanitarinių mokslų daktaras.
Pranas Kniūkšta. Humanitarinių mokslų daktaras.
Laima Nevinskaitė. Humanitarinių mokslų daktarė.
Loreta Vaicekauskienė. Humanitarinių mokslų daktarė.
Rasuolė Vladarskienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

Vyriausioji mokslo darbuotoja

Rita Miliūnaitė. Humanitarinių mokslų daktarė.

Jaunesnysis mokslo darbuotojas ir doktorantas

Giedrius Tamaševičius

Redaktorė

Albina Bataitytė

Laborantė

Skaistė Aleksandravičiūtė

Taip pat skyriuje yra dirbę: Dalia Blažinskaitė, Agnė Kalninytė, Rasa Mielkuvienė, dr. Elena Oginskienė, dr. Asta Ryklienė, dr. Vida Rudaitienė, Dana Vainauskienė, Povilas Rudzevičius, dr. Ramunė Vaskelaitė, Janina Vileikienė ir kt.

2005 m.: Kalbos kultūros skyriui – 15