Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Istorija

Lietuvių kalbos institutas – lietuvių kalbos mokslinių tyrimų centras, įkurtas 1941 m. Vilniuje Antano Smetonos lituanistikos instituto pagrindu. Direktoriai: Pranas Skardžius (1941), Antanas Salys (1941–1944), Juozas Balčikonis (1945–1952). 1941–1952 Institutas kaupė didžiojo lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekas, tyrė Vilniaus krašto vietovardžius, tarmes, sudarė lietuvių kalbos atlaso programą (1951), organizavo dialektologines ekspedicijas, išleido „Lietuvių kalbos žodyno“ t.1 (1941) ir t.2 (1947), Prano Skardžiaus „Lietuvių kalbos žodžių darybą“ (1943) ir kt.

1952 Lietuvių kalbos institutas buvo sujungtas su Lietuvių literatūros institutu į bendrą Lietuvių kalbos ir literatūros institutą, o jo direktoriumi paskirtas Kostas Korsakas. Atkūrus Lietuvos valstybę, 1990 m. balandžio 16 d. atgimė ir savarankiškas Lietuvių kalbos institutas, kuris toliau tęsia visų lygmenų lietuvių kalbos tyrimus, kaupia bei publikuoja lituanistinę medžiagą, nagrinėja terminologiją ir bendrinės kalbos normas.

Po atkūrimo Institutui vadovavo: Aleksandras Vanagas (1990–1995), Albertas Rosinas (1995), Zigmas Zinkevičius (1995–1996), Algirdas Sabaliauskas (1997–2000), Artūras Judžentis (2000–2001), Giedrius Subačius (2001–2003), Jolanta Zabarskaitė (nuo 2003).

Šiuo metu Institutas turi dešimt padalinių. Šeši iš jų mokslo: Bendrinės kalbos tyrimų centras, Baltų kalbų ir valdyno tyrimų centras, Geolingvistikos centras, Raštijos paveldo tyrimų centras, Terminologijos centras, Sociolingvistikos centras. Lietuvių kalbą ir mokslinius jos tyrimus visuomenei pristato kalbos muziejus Lituanistikos židinys. 2010 m. įsteigta Skaitmeninių kalbos išteklių laboratorija. 

Leidžiami tęstiniai mokslo leidiniai: „Acta linguistica Lithuanica“ (iki 1999 m. pavadinimu „Lietuvių kalbotyros klausimai“), „Terminologija“, „Archivum Lithuanicum“ ir  elektroninis mokslo žurnalas „Bendrinė kalba“ – nuo 1961 metų leidžiamo žurnalo „Kalbos kultūra“ tąsa.

Šiandien Lietuvių kalbos institutas mato tokią savo misiją: naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimas, nematerialiojo kalbinio paveldo kaupimas, sisteminimas ir sklaida, aktualių valstybei ir visuomenei kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimas, lituanistikos palaikymas pasaulyje.