Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Istorija

Lietuvių kalbos institutas – lietuvių kalbos mokslinių tyrimų centras, įkurtas 1941 m. Vilniuje Antano Smetonos lituanistikos instituto pagrindu. Direktoriai: Pranas Skardžius (1941), Antanas Salys (1941–1944), Juozas Balčikonis (1945–1952). 1941–1952 Institutas kaupė didžiojo lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekas, tyrė Vilniaus krašto vietovardžius, tarmes, sudarė lietuvių kalbos atlaso programą (1951), organizavo dialektologines ekspedicijas, išleido „Lietuvių kalbos žodyno“ t.1 (1941) ir t.2 (1947), Prano Skardžiaus „Lietuvių kalbos žodžių darybą“ (1943) ir kt.

1952 Lietuvių kalbos institutas buvo sujungtas su Lietuvių literatūros institutu į bendrą Lietuvių kalbos ir literatūros institutą, o jo direktoriumi paskirtas Kostas Korsakas. Atkūrus Lietuvos valstybę, 1990 m. balandžio 16 d. atgimė ir savarankiškas Lietuvių kalbos institutas, kuris toliau tęsia visų lygmenų lietuvių kalbos tyrimus, kaupia bei publikuoja lituanistinę medžiagą, nagrinėja terminologiją ir bendrinės kalbos normas.

Šiuo metu Institutas turi vienuolika padalinių. Aštuoni iš jų moksliniai: du centrai – Leksikografijos bei Terminologijos, šeši skyriai – Gramatikos, Kalbos istorijos ir dialektologijos, Bendrinės kalbos, Sociolingvistikos, Vardyno, Kalbų ir kultūrų sąveikos. 2010 m. įsteigta Skaitmeninių kalbos išteklių laboratorija. Lietuvių kalbą ir mokslinius jos tyrimus visuomenei pristato Lituanistikos židinys.

Leidžiami tęstiniai leidiniai: „Acta linguistica Lithuanica“ (iki 1999 m. pavadinimu „Lietuvių kalbotyros klausimai“; iki 2013 m. yra išėję 68 numeriai), „Kalbos kultūra“ (iki 2013 m. išėjo 84 sąsiuviniai), „Terminologija“ (iki 2013 m. išėjo 18 sąsiuvinių) ir „Archivum Lithuanicum“ iki 2013 m. išėjo 14 sąsiuvinių).

Po atkūrimo Institutui vadovavo: Aleksandras Vanagas (1990–1995), Albertas Rosinas (1995), Zigmas Zinkevičius (1995–1996), Algirdas Sabaliauskas (1997–2000), Artūras Judžentis (2000–2001), Giedrius Subačius (2001–2003), Jolanta Zabarskaitė (nuo 2003).

Šiandien Lietuvių kalbos institutas mato tokią savo misiją: naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimas, nematerialiojo kalbinio paveldo kaupimas, sisteminimas ir sklaida, aktualių valstybei ir visuomenei kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimas, lituanistikos palaikymas pasaulyje.