Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Naujienos
2017-02-17

     TERMINOLOGAI KVIEČIA SKAITYTI PRANEŠIMUS

                 TARPTAUTINĖJE KONFERENCIJOJE

 

 

     2017 m. birželio 1–2 d. Lietuvių kalbos institute vyks  LKI ir Lietuvių terminologijos forumo 2-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“. Konferencija vyks Lietuvių kalbos institute. Maloniai kviečiame pildyti dalyvių anketas ir dalyvauti.
       Daugiau informacijos anketoje.

 
2017-02-17

NETRUKUS VYKS TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA
                         „TEKSTAI IR ŽODŽIAI“

 

 

2017 m. vasario 22–23 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tekstai ir žodžiai“ („Teksts un vārds“), skirta akademiko Janio Endzelyno 144-osioms gimimo metinėms. Rygoje pranešimus skaitys Lietuvių kalbos instituto darbuotojai: Danguolė Mikulėnienė, Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė, Jurgita Jaroslavienė, Jolita Urbanavičienė, Asta Leskauskaitė.
     Išsami renginio programa.

 
2017-02-16

PRASMINGOS ŠVENTĖS VISIEMS!

 

 
2017-02-14

KVIEČIAME Į LKI RENGINIUS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE

 

 

 

Vilniaus knygų mugė jau visai čia pat! 2017 m. vasario 23–25 dienomis mugėje vyks ir naujausių Lietuvių kalbos instituto leidinių pristatymai, susitikimai su autoriais ir diskusijos. Kviečiame susipažinti su išsamia renginių programa ir dalyvauti!

 

 
2017-02-13

IŠĖJO NAUJAS, PAPILDYTAS SANSKRITO-LIETUVIŲ VĖRINIO LEIDIMAS

 

 

 

108 karoliukai, sudarantys tradicinį indišką vėrinį mālā, arba 108 žodžiai, ryškiausiai atspindintys lietuvių kalbos ir sanskrito sąsajas ir tampantys sanstrito-lietuvių vėriniu. Sanskrito-lietuvių vėrinys – tai lyginamasis lietuvių kalbos ir sanskrito žodynas.

Sklando mitas, kad lietuvių kalba ir sanskritas yra tokios identiškos, kad lietuviai ir Indijos gyventojai galėtų susikalbėti ir be vertėjo. Ir iš tiesų dar XIX amžiuje atrasta, kad tarp šių kalbų esama tikrai daug leksinių atitikimų, liudijančių apie šių kalbų giminystę ir svarbą indoeuropiečių kalbotyrai, tačiau iki šiol mažai tyrinėtų. Be 108 karoliukų šiame lyginamajame žodyne taip pat anglų, lietuvių ir rusų kalbomis aprašomos lietuvių kalbos ir sanskrito sąsajų paieškos ir jų istorija bei ateities perspektyvos.

Leidinio autorius – Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Vytis Vidūnas, įvadinio straipsnio autorė – prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Leidybą rėmė LR Vyriausybės kanceliarija.

Leidinys bus pristatomas Vilniaus knygų mugėje, 2017 m. vasario 24 d., konferencijų salėje 3.2, 18 val. Maloniai kviečiame dalyvauti!

 
2017-02-02

DAR VIENA NAUJIENA – MONOGRAFIJA LIETUVIŲ KALBOS SĄJŪDIS 1968–1988 M.

 

              

 

A. Pupkio monografijoje nagrinėjama 1967 m. pab. Vilniuje susibūrusio kalbininkų, redaktorių ir kitų gimtosios kalbos brangintojų sambūrio – Kalbos sekcijos – ir Respublikinės kalbos komisijos veikla ir darbai, kurie buvo itin svarbūs mūsų kalbos puoselėjimui ir išsaugojimui, tačiau, deja, anksčiau mūsų kalbos, istorijos ar kultūros tyrimuose beveik neminimi.

Remiantis archyviniais šaltiniais ir kitais dokumentais analizuojamas sekcijų ugdomasis bei šviečiamasis darbas, leidybinė veikla, nagrinėjami sekcijų svarstyti teoriniai bendrinės kalbos norminimo ir kultūros klausimai, kalbos paveldo kaupimo reikalai, kalbos dalykų sklaida per radiją ir televiziją, veiklos ideologinė aplinka.

Leidinį recenzavo doc. dr. Regina Venckutė, dr. Audrius Valotka, leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

 
2017-01-25

                 NAUJIENA – SEIRIJŲ ŠNEKTOS TEKSTAI

 

                

 

Neseniai 500-ąsias įkūrimo metines atšventęs miestelis Serijai – vietovė, kurios istorija ir kultūra siejama su LDK didikais. Šio krašto vardą taip pat garsino istorikas ir kraštotyrininkas kun. J. Reitelaitis, dailininkas A. Žmuidzinavičius ir kiti žymūs žmonės, tačiau kalbiniu požiūriu šis kraštas tirtas mažai.

Šį rinkinį sudaro keliasdešimt tarminiu požiūriu įdomiausių ir reprezentatyviausių tekstų, užrašytų iš Seirijų miestelio, Paserninkų, Barčiūnų ir Statiškės kaimų gyventojų. Tarminiai tekstai, atspindintys XX a. pabaigos šnektos nevienalytiškumą, užrašyti tikslia fonetine transkripcija, fiksuojant tarmės įvairumą, pakartojimus, intarpus kitomis kalbomis, intonaciją.

Leidinys aktualus kalbotyros, istorijos, etnologijos tyrėjams bei savo gimtąjį kraštą mylintiems žmonės.

Knyga pateikiama su priedu – garso įrašų kompaktine plokštele. Leidinį sudarė dr. Asta Leskauskaitė, recenzavo prof. dr. Vytautas Kardelis, doc. dr. Regina Rinkauskienė, leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

 

 
2017-01-23

 IŠLEISTA XVII–XVIII AMŽIAUS MAŽOSIOS LIETUVOS

     ŽODYNŲ TERMINOLOGINĖ MEDICINOS LEKSIKA

 

                   

 

Dr. Palmiros Zemlevičiūtės monografijoje nagrinėjama šešių reikšmingiausių XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos rankraštinių ir spausdintų dvikalbių lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynų terminologinės medicinos leksikos semantika ir raiška.

Analizuojami terminijos šaltiniai, turėję įtakos medicinos mokslo kūrimui ir raidai, atspindi ne tik kalbos būklę, bet ir žmonių gyvenimo ir buities realijas, padeda giliau pažinti aną metą ir jo dvasią. Monografijoje atsiskleidžia, kokie žodžiai buvo paplitę anuo metu, kokiais žodžiais vadintos žmogaus kūno dalys, kokiomis ligomis žmonės sirgo, kokiomis priemonėmis buvo gydomasi, kas gydė žmones ir t. t.

Leidinys aktualus kalbotyros tyrėjams, medicinos srities specialistams ir visiems besidomintiems medicina, žmogaus istorija.

Leidinį recenzavo doc. dr. Angelė Kaulakienė, doc. dr. Vilma Zubaitienė, leidimą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

 
2017-01-19

                             NAUJA MONOGRAFIJA –

       VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ PRIEGAIDĖS:

                           MARIJAMPOLĖS ŠNEKTA

 

                  

 

Dr. Rimos Bakšienės monografijoje pristatomas vakarų aukštaičių kauniškių (Marijampolės šnektos) priegaidžių tyrimas.

Vakarų aukštaičiai kauniškiai – artimiausia bendrinei kalbai patarmė. Atlikti tyrimą autorę įkvėpė jos disertacijos vadovas profesorius Aleksas Girdenis, kuris yra sakęs, kad zanavykų ir kapsų priegaidės esančios ryškesnės net negu žemaičių.

Monografijoje pristatoma Marijampolės šnekta, jos lokalizacija, pagrindinės ypatybės, šnektos situacija XX a. pradžioje. Marijampolės šnektos priegaidžių sistemos požymiai lyginami su  kitų vakarų aukštaičių šnektų – Šakių ir Prienų – duomenimis.

Monografija aktuali kalbotyros specialistams, studentams filologams ir visiems, besidomintiems lietuvių kalbos tarmėmis, eksperimentine garsų analize.

Leidinį recenzavo prof. dr. Asta Kazlauskaitė, doc. dr. Edmundas Trumpa, leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

 
2017-01-18

NAUJIENA – PIETINIŲ PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTŲ ŽODYNAS, I TOMAS (A–M)

 

                   

 

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) kraštas, anot žodyno pratarmės autorių, paslaptingas, darnus, ramus, tačiau kartu ir skambus, kupinas netikėtumų. Geografiškai gana izoliuotas kraštas lėmė šiek tiek uždarą kraštiečių gyvenimo būdą, tačiau suformavo savitą pasaulėjautą, papročius, kasdienybę ir gimtąją šnektą. Šių kraštiečių gimtoji šnekta – melodinga, žodinga, archajiška ir verta būti įamžinta, ypač kai dėl nepalankios demografinės raidos mokančiųjų tikrąją vietinę šnektą vis mažėja.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės. I tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyną sudarė dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė. Recenzavo prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Regina Rinkauskienė. Žodyno rengimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, leidybą – Lietuvos mokslo taryba.

 

 
2017-01-13

                             NAUJAS LEIDINYS –

„PRELIMINARUS SUVESTINIS BAŽNYTINIO SLAVŲ

      SINAKSARO TEKSTŲ KATALOGAS“, II TOMAS

 

 

 

2001–2016 m. dr. Marina Čistiakova, šio katalogo autorė, dirbdama įvairių šalių bibliotekose ir rankraščių archyvuose, sukaupė stambią sinaksarinių tekstų duomenų bazę, apimančią rugsėjo–vasario mėnesius, ir užsibrėžė tikslą parengti šešių tomų seriją „Preliminarus suvestinis sinaksarinių tekstų katalogas“.

Pirmojo tomo, skirto rugsėjo mėnesio sinaksariniams tekstams, parengiamieji darbai ir spauda buvo sėkmingai įvykdyti 2013 m., kai buvo gauta Lietuvos mokslo tarybos finansinė parama. II tomas yra logiška ankščiau pradėto darbo tąsa.

Antrasis katalogo tomas atspindi visus šiandien žinomus bažnytinio slavų Sinaksaro vertimus, atmainas bei redakcijas, jame suregistruoti spalio mėnesio hagiografiniai ir homiletiniai tekstai iš 104 XII–XVIII a. rankraščių ir keturių XVII–XIX a. spausdintų knygų. Šiame tome pagrindinis dėmesys skirtas XV–XVII a. LDK rankraštiniams sinaksarams, o kitų tradicijų rankraščiai įspūdingai išryškina LDK tradicijos savitumą. Naujas leidinys kaip ir pirmasis katalogo tomas pasižymi kompleksiniu medžiagos pateikimu (susisteminti visi be išimties rankraščiuose aptikti hagiografiniai ir didaktiniai tekstai) ir moksliniu komentavimu (identifikuoti anoniminių tekstų autoriai ir šaltiniai, pateiktos įvairios rodyklės; katalogas turi nuorodų į lygiagretį graikiškąjį tekstą, kitus viduramžių kirilinės raštijos rinkinių katalogus, mokslinę literatūrą).

Knygos leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

 
2017-01-12

IŠLEISTA KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA „LIETUVIŲ TARMIŲ KAITA XXI A. PRADŽIOJE: LENKIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS“

 

  

Šių metų pradžioje išleista prof. dr. Danguolės Mikulėnienės, dr. Astos Leskauskaitės, dr. Vilijos Ragaišienės, dr. Lauros Geržotaitės ir dr. Nijolės Birgelienės kolektyvinė monografija. Atsižvelgiant į XXI a. pradžioje Europos kalbose vykstančius pokyčius, monografijoje nutarta įamžinti dar išlikusias senąsias etnografinio lietuvių kalbos ploto saleles: tiriamos dabartinės Lenkijos lietuvių šnektos, kurios yra itin reikšmingos lietuvių kalbos tyrimams, tačiau iki šiol nebuvo išsamiai aprašytos.

Šiame leidinyje išsamiai aprašytos Lenkijos lietuvių šnektų radimosi, sklaidos ir raidos prielaidos įvairiais kontekstais (socioistoriniu, sociokultūriniu, demografiniu), Lenkijos lietuvių šnektos ir jų ribos, šių šnektų bruožų variantiškumas ir kaita, gyvybingumo prielaidos, pietų aukštaičių kvaziregiolekto formavimasis Punsko ir Seinų apylinkėse.

Lenkijos lietuvių šnektos tiriamos šiuolaikiniais geolingvistiniais ir sociolingvistiniais metodais. Tai atskleidžia objektyvią šių šnektų situaciją ir vietinės bendruomenės tarmines nuostatas bei (ne)norą gyvuoti. Šis mokslinis tyrimas taip pat papildo ir lietuvių dialektologijos diskursą.

Monografiją recenzavo prof. habil. dr. Roman Roszko, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Vytautas Kardelis, dr. Jowita Niewulis-Grablunas. Rengimą ir leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

 
2017-01-10

PRASIDEDA NACIONALINIS DAILYRAŠČIO KONKURSAS „RAŠOM! 2017“

 

 

Jau nuo šiandien, sausio 10 d., Lietuvos gyventojai kviečiami rankų miklumą bandyti nacionaliniame Vinco Kudirkos Dailyraščio konkurse „Rašom! 2017“. Septintus metus iš eilės organizuojamo renginio metu bus išrinkti dailiausios bei originaliausios rašysenos Lietuvos gyventojai.

Šiųmetinio konkurso tekstus, kuriuos dalyviai turi išraityti plunksnakočiu mėlynu rašalu, galite rasti renginio organizatorių Lietuvių kalbos instituto ir raštinės reikmenų bendrovės „Biuro pasaulis“ tinklalapiuose www.lki.lt ir www.biuropasaulis.lt. Dailyraščių laukiama iki vasario 10 d. UAB „Biuro pasaulis“ adresu Vilkpėdės g. 20, LT-03151 Vilnius, Lietuva.

Konkurse „Rašom!“ kviečiami dalyvauti visi Lietuvos gyventojai: nuo trečiokų iki senjorų. Dalyviai susirungs trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji.

„Rašom!“ organizatoriai jau turi tradiciją – šiemet konkursas taip pat vyks dviem etapais. Iš atsiųstų dailyraščių vertinimo komisija atrinks 10 geriausių kiekvienos amžiaus grupės darbų. Šio etapo rezultatai bus paskelbti vasario 17 d. Lietuvių kalbos instituto ir bendrovės „Biuro pasaulis“ interneto svetainėse. Atrinktų darbų autoriai susirungs konkurso finale kovo 1 d.

Šiemet kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės TALLINK kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Latvijos sostinę nugalėtojus su kompanija nuveš bendrovės „Lux Express“ autobusai. Visi patekę į finalą bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ bei saldumynais.

Nuo konkurso organizavimo pradžios 2011 metais konkurso organizatoriai sulaukė daugiau kaip 65 000 dailyraščiu perrašytų tekstų ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir užsienio lietuvių bendruomenių. Šiemet tikimasi dar didesnio aktyvumo.

Konkurso laureatų darbai kasmet keliauja į parodas, kurias jau organizavome Lietuvos Respublikos Seime, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse, Kauno pedagogų perkvalifikavimo centre.

 

Iškilus klausimų Dailyraščio konkurso dalyviai gali kreiptis į konkurso koordinatorę Rasą Gruodytę tel.: +370 699 79643; el. paštu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 

TEKSTAS I grupės dalyviams (3–6 klasėms)

TEKSTAS II grupės dalyviams (7–12 klasėms)

TEKSTAS III grupės dalyviams (suaugusieji)

 

KONKURSO NUOSTATAI

 

 
2016-12-28

VIRTUALI PROFESORIAUS VALERIJAUS ČEKMONO PARODA

 

 

Džiaugiamės galėdami pristatyti profesoriaus Valerijaus Čekmono gyvenimui ir mokslinei veiklai skirtą virtualią fotografijų parodą.

 
2016-12-23

JAUKIŲ ARTĖJANČIŲ ŠVENČIŲ!

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Kitas > Paskutinis >>